perverti

perverti
pérverti tr. K, NdŽ, 1, pervérti, pérveria, pervė́rė Rtr, 1. N, M perdurti, persmeigti: Veskit pas daktarą – parvertà [koja] smagiai Slm. Rado nežinomą arklį, ir tą pérvertą Grv. Par bulbą párversi su šake [kasdamas] Žl. Ir už karto párvėrė plaučius, širdį i šalin, i gan (mirė) Gršl. Žirklės kiaurai išlindo, laimė, kad paties neparvėrė M.Valanč. Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudinti negaliu, laimė, kad kuri šaka kiaurai manęs neparvėrė BsPIII3(M.Valanč). Ragotine širdį parvėrė S.Dauk. Tada žmonės atidarė grabą, pervėrė numirėlį šermukšniniu kuolu ir palaidojo nabašnyką miške SI332. Saulas tykojo Dovydą perverti CII548. | Ir sutikau pirmą kulką – širdelę parvėrė LTR(Klk). Kaip tu manai, kiek šratų pervėrė jo širdutę? J.Gruš. | prk.: Kaip pervers mane akimis, net kakta užkaito! Žem. Párvėrė aną akimis nū galvos lig kojų Kv. Širdį jo pervėrė kalavijas sopulio DP153. Sutrynimas širdies pavynas paeiti iš grunto ir gilumo širdies, idant pati širdis žmogaus teip būtum teisingai parsodinta gailesiu, kaip antai verte parverta P. Tokie žodžiai jo gerą širdį kaip peiliu pervėrė A1883,14. | refl. tr. , Srv: Vaikas pérsivėrė koją su virbu Vrn. Gerai, kad dešinėn rankon peilį turė[ja]u, būtau pats savę pérsivėręs, kap griuvau Kpč.perskrosti, pereiti kiaurai: Štai baisus žaibas pervėrė tamsybes Š. Spraga degantys pasausiai, kibirkščiuoja, švysčioja ugnis, o už nugaros juoda, akimi neperveriama naktis J.Paukš. Ūmai perveria erdvę, akimirksniu ją apšviesdamas, skaistus iš kažin kur atlėkęs meteoras J.Jan.perkirsti: Perveriamasai, pervėrimo taškas (kuriame tiesė kertasi su plokštuma) Z.Žem.(siūlu) sukabinti: Seniau su siūlu parvė́rus [skalbinius] džiovini, kai segtukų nebuvo Mžš. 2. kiaurai pereiti, persmelkti (apie dygų skausmą): Vérte párvėrė skausmas, kaip adata dūrė Krš. Ištinusią koją sulig kiekvienu judesiu nudiegdavo širdį perveriąs skausmas . Čia dygulys pervėrė per krūtinę, mergelei ašaros pašoko Žem. Veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos J.Bil. | impers.: Mun kad párvėrė par ausį! Lk. Širdis pérverta, lygiai yla vis taja duria dieglys Mlk.
pérveriamai adv.: Perveriamai ėmė rėkti kūdikis .perimti (apie intensyvų jausmą): Jį pervėrė toks skausmas ir tokia teisybė, baisi ir amžina, kad jis užsimerkė, ir visas pasaulis jam apkurto A.Vaičiul. Jo kūną pervėrė šaltis . Vėlek apmaudas jį pervėrė Žem. Staiga jį pervėrė gėda ir nuožmi baimė J.Marc. Sukando dantis kiaurai pervertas pažeminimo ir nežinomybės baimės J.Avyž. Kudirka atrodė labai laimingas, tiesiog pervertas džiaugsmo . | impers.: Kiekvieną kartą, kai Grėtė pamato šį vaiką besišypsantį, jai taip keistai perveria krūtinę I.Simon.
3. perkišti: Pilno cebriko vienas nepaneši, lazdą per ausis pervėrus, reikia dviem nešt Lp. Drobę pérveri šiteip, ir išbrūžuojam [per kočėlus] dujai Kpr. Nueini kur, karklų prispjauni, prispaudi tą lotukę, insispaudžia drūtai šiaudai, pérveri žilvitį, pasuki – ir laiko [stogą] Kpč. Atkabinęs grandines nuo kuolų, vedė visus tris [arklius] pervėręs pavadį per kaklininkus M.Katil. Parveramas tiltas yr pastatytas į orą Prk. Virvė párverta yrai, nu jei reik, atleida tą virvę Plng. | refl.: Reikėjo su medeliu dailiu par aną (šeivą) pársiverti i dėti į šertuvą Kl. 4. iš naujo suverti: Ana aust nori, reikia uždėt nytis ir gijas pérvert KlbX132(Mlk). Eina blakutė per visą audimą, reikia pérvert PnmŽ. Kai reikia pérvert, oi kaip sunku Aln. Ažsigeidė, kad aštuoniom [nytim] pérverč paklotes Klt. Reikėjo tą siūlelį ištraukti iš to skieto i párverti, jeigut negerai sukeitei Lpl. | Tas [rožinio] šniūrelis padilo, reiks ant kito párverti Brs. | refl. tr.: Mun reik nagines parsiverti Kal. 5. refl. atsiverti: Vyras matė: dengus pársivėrė – kas par grožybė! Krg. Dangus buvo parsivėręs man laukan išejus Dr.
◊ per káilį pérverti pasidaryti baisu: Nepasiliksiu! – pratarė Martynienė tokiu rūsčiu balsu, net visai policijai pervėrė per kailį Žem.
[per] šìrdį pérverti Šts skaudžiai paveikti (įskaudinti, sugraudinti ir pan.): Jis šìrdį párvėrė tokiais skaudžiais žodžiais J. Dabar gi šitie graudūs Alfonso žodžiai pervėrė jai širdį A.Vien. Pérvėrė man šìrdį, susgraudinau baisiausia, kad kryžio nėra Vrn. Tiek anas man rozų pérvėrė šìrdį, tiek rozų! Žl. Šìrdį tik pérvėrė, kai sužinojau [apie vyro mirtį] Aln. Tiek mun par šìrdį párvėrė, ka jau tura penkiasdešims [rublių] skolos End. Dagilio žodžiai pervėrė Juozui širdį LzP.
\ verti; apverti; atverti; įverti; paįverti; išverti; nuverti; paverti; perverti; praverti; priverti; razsiverti; suverti; užverti; paužverti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • perverti — PERVERTÍ, pervertesc, vb. IV. tranz. şi refl. A face să se schimbe sau a se schimba în rău (din punct de vedere moral); a (se) deprava, a (se) strica, ♦ A (se) schimba (prin denaturare) funcţia normală a unui organ. – Din fr. pervertir. Trimis de …   Dicționar Român

  • perverti — ⇒PERVERTI, IE, part. passé, adj. et subst. I. Part. passé de pervertir. II. Adj. et subst. (Celui, celle) qui a été changé(e) en mal, qui a été corrompu(e) (v. ce mot II B). Enfant perverti. Je sens en moi l étoffe d une Madeleine (...) je… …   Encyclopédie Universelle

  • perverti — perverti, ie (pèr vèr ti, tie) part. passé de pervertir …   Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré

  • perverti — pérverti vksm. Ši̇̀rdį pérvėrė kulkà, peiliù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • perverti — Perverti, [pervert]ie. part …   Dictionnaire de l'Académie française

  • pervertí — vb., ind. prez. 1 sg. şi 3 pl. pervertésc, imperf. 3 sg. perverteá; conj. prez. 3 sg. şi pl. perverteáscã …   Romanian orthography

  • René Schérer — Naissance 25 novembre 1922 Tulle Nationalité Française Profession Professeur des universités …   Wikipédia en Français

  • pervertir — [ pɛrvɛrtir ] v. tr. <conjug. : 2> • purvertir 1115; lat. pervertere « renverser, retourner », de per et vertere « tourner » 1 ♦ Faire changer en mal, rendre mauvais. ⇒ corrompre . Pervertir qqn. ⇒ débaucher, dépraver, dévoyer. Livre,… …   Encyclopédie Universelle

  • Nicolas Edme Restif de La Bretonne — Portrait de Nicolas Edme Restif de La Bretonne en 1785. Gravure de Berthet d après un dessin de Louis Binet, parue dans Le Drame …   Wikipédia en Français

  • Nicolas Edme Restif De La Bretonne — Portrait de Nicolas Edme Restif de La Bretonne en 1785 Autres noms …   Wikipédia en Français

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”